2010-10-30 13:39 Paskelbta: 9 m.

„Caneloni“ pagal Nerijų Čapą

Gairė: Žiniasklaida apie mane

Autorius: www.ve.lt, Ivona Žiemytė

"Aš gaminu viską, ko tik širdis geidžia ir ko manęs šeimyna paprašo", - rėžė klaipėdietis politikas Nerijus Čapas. Tad šį kartą pasidomėjome jo kulinarine išmone.

Įtariu, buvote vienturtis sūnus, mamos užvadėlis virtuvėje.

Esame du sūnūs, ir abu pakankamai gerai gaminame, nes turėjome gerą klaipėdietę močiutę, kuri leisdavo sukiotis aplink puodus. Iš jos mokėmės. Kai jos nebėra, prasidėjo savi eksperimentai. Kartais kurį jų tenka pačiam vienam suvalgyti. Aš nesilaikau taisyklių, ko nors įdedu daug, jei parašyta, kad reikia mažai.

Skeptikai tikina, kad mes savo nacionalinės virtuvės neturime; cepelinus, ir tuos ne mes išradome.

Aš irgi taip manau. Nors nesu toks išrankuolis, kad negalėčiau valgyti. Vokietijoje, pas bavarus, valgiau labai panašų patiekalą į cepelinus. Iš tiesų organiškai nemėgstu pieniškų patiekalų nuo vaikų darželio laikų, kai versdavo viską suvalgyti; pajutęs pieniškos daržovių sriubos kvapą, išbėgu iš kambario.

Ko nemokėtumėte pagaminti?

Prireikus iškepčiau ir tortą. Vakar su vaikais žiūrėjome Šapiro receptą, jis kepė šokoladinį "mandrą" patiekalą su kiaušinių baltymais. Vyresnėlis Laurynas paklausė, ar mokėčiau tokį iškept. Atsakiau, jog nedrįsčiau eksperimentuoti, nes tai būtų produktų gadinimas.

Koks gardžiausias valgis?

Pirmoje vietoje - itališki patiekalai, itališka virtuvė. Gaminu lazaniją ir "caneloni", bet neradau receptų, tik Italijoje esu ragavęs, paskui mėginau atkurti tą skonį. Kiekvieną kartą išeina skirtingas. Tai priklauso nuo mėsos šviežumo, liesumo ar riebumo, ir žolelių, kokias turiu po ranka. Nebėgu specialiai į parduotuvę, jei ko trūksta.

"Caneloni" yra dideli, 7-8 cm ilgio, penkių centų monetos skersmens, makaronai. Pradedu nuo įdaro, to patiekalo kasdien negaminame, paprastai pasikviečiam svečių, tad kilogramui jautienos prireikia dviejų pakelių makaronų.

Imu pusę jautienos faršo, sukepu jį keptuvėje su smulkiai supjaustytais svogūnais ir prieskoniais, kol mėsa pasidaro biri. Paskui suverčiu į dubenį kartu su žaliu faršu, pridedu česnakų, žolelių, įdedu smulkiais kubeliais supjaustyto fermentinio sūrio; gal kokius 150 gramų. Ir dar įdedu savo sultyse marinuotų septynetą pomidorų, juos geriau pjaustyti, kad skonis išryškėtų, bet jeigu skubu, - imu trintuvę.

Tą masę suverčiu į įdarą, ir dar dėl gražesnės spalvos supjaustau raudoną ir geltoną papriką. Tada tą įdarą imi ir rankomis grūdi į tuos makaronus. Nesudėtinga. Tada makaronus sudėlioju eilėmis, dviem aukštais, į skardą. Šliūkšteliu aliejaus, truputį vandens ant dugno. Užpilu skysčiu, kuriame buvo pomidorai, kad apsemtų, uždengiu folija ir kepu kokias 40 minučių. Po to nuimu foliją, užberiu ant kepinio smulkiai tarkuoto sūrio, ir dar 10-15 min. pakepu. O tada tiek pat palaukiu, kad susigulėtų ir - ant stalo. Užgeriu vandeniu, nes tai mano mėgstamiausias gėrimas. Bet galima ir vyną skanauti.

Kokius karalius vaišinau šiuo patiekalu? Mano didžiausi karaliai - mano šeima, tėvai, draugai. Tiesa, mano tėvai labiau vertina bulvinius patiekalus.



liepos
Pi An Tr Ke Pe Še Se
27 1 2 3 4 5 6 7
28 8 9 10 11 12 13 14
29 15 16 17 18 19 20 21
30 22 23 24 25 26 27 28
31 29 30 31 1 2 3 4