2010-09-14 15:30 Paskelbta: 9 m.

Gary Peach: Lietuvos Ministras Pirmininkas: plieninis ryžtas ir prasti reitingai

Gairė: Verta paskaityti

 

Prieš gerą savaitę Lietuvos internetinė žiniasklaida paskelbė „The Economist Group“ leidinio „European Voice“ žurnalisto Gary Peach straipsnio apie Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių nuotrupas. Tiesa, kaip įprasta lietuviškai žiniasklaidai, išrinko tik „perliukus“, kurie visiškai neatspindi straipsnio esmės ir minties... Paprašiau kolegų, kad išverstų visą straipsnį, kad ieškantieji tiesos, tačiau negalintieji skaityti užsienio kalba, tai galėtų padaryti. Taigi, malonaus skaitymo.

Tubūt ne bet kas ryšis vasaros atostogas leisti minant dviračio pedalus po Baltarusiją – atsilikimo ir despotizmo bastioną. O kai tai daro Europos šalies ministras pirmininkas, na, tada to pakanka, kad pradėtum abejoti žmogaus nuovoka ar net sveiku protu.  Ir visgi Andrius Kubilius entuziastingai leidosi į dviračių žygį po Baltarusijos užkampius, kurie vargu ar pasižymi turistiniu patrauklumu.

„Visų pirma, tai – tradicija,” – Lietuvos vyriausybės vadovas sakė leidiniui „European Voice“ prieš išvykdamas į ši žygį liepos mėnesį.  „Kadangi esu gan konservatyvus, man sunku atsisakyti tradicijų, “ – linksmai pridėjo.  Nedidelė grupelė žmonių, priklausančių A. Kubiliaus vadovaujamai Tėvynės Sąjungos partijai, jau dešimt metų tęsia tradiciją dviračiais keliauti po Lietuvą, o šiais metais jie nusprendė visą savaitę paskirti Baltarusijai, dviračiu lankydami žymias vietas, kurios kažkada priklausė Didžiajai Kunigaikštystei, kurios teritorija tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūrų.

„Antra, žygis dviračiais siunčia tam tikrus „geopolitinius“ signalus”, – pripažįsta A. Kubilius. Santykiai tarp Minsko ir Maskvos yra iš esmės paralyžiuoti, ir autoritariškas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pradeda atsargiai  linkti Vakarų pusėn, bent jau energijos tiekimo įvairinimo klausimu. Baltarusiai užsiminė, kad Lietuvoje norėtų statyti suskystintų dujų terminalą, ir Kubilius pažadėjo tai apsvarstyti. „Mūsų vizija šio regiono atžvilgiu yra labai aiški: mūsų geopolitinis tikslas – matyti Baltarusiją gravituojančią link Europos Sąjungos,... ir žiūrime, kokias priemones galime taikyti“, sako A. Kubilius.

Geriausios A. Kubiliaus savybės –  strateginis mąstymas, taktinis nuovokumas, pasiryžimas imtis nedėkingiausių darbų siekiant išjudinti plataus užmojo projektus. Prieš septynerius metus jis subūrė išminčių grupę, kuri pasiūlė, kad Lietuva pasauliui save pateiktų kaip   21-jo amžiaus aukštųjų technologijų centras. šiuo tikslu Andrius Kubilius, kuris ministru pirmininku trumpai buvo ir prieš dešimtmetį, pradėjo lankytis įvairiose Europos šalyse bei JAV (įskaitant ir Silicio slėnį),  susitikdamas du visais įmanomais investuotojais.  Paskutiniuoju metu pasirodė jo  darbo vaisiai: „Barclays“ ir „Western Union“ Lietuvoje atsidarė savo IT centrus, o JAV įsisteigusi „Thermo Fisher Scientific“ biotechnologijų įmonė įsigijo Lietuvos „Fermentą“.

Jis  yra labiausiai provakarietiškas vadovas [lyginant su kitais naujųjų laikų Lietuvos ministrais pirmininkais]. Jis daug skaito ir nuolat ką nors studijuoja. Knygas jis tiesiog ryja, – sako Vygaudas Ušackas, buvęs A. Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės užsienio reikalų ministras, šiuo metu – ES pasiuntinys Afganistane. A. Kubilius pripažįsta, jog be dviračių (jis dažnai  telefonu savaitgalio žygius aptaria su kitu dviračių sporto mylėtoju kolega estu A. Ansipu), jo kita mėgstamiausia laisvalaikio praleidimo forma yra skaitymas. Jam patinka istorinės ir biografinės knygos, jis ypač žavisi Margaret Thatcher ir Ronaldo Reagano asmenybėmis. Jo žmona Rasa, Lietuva simfoninio orkestro smuikininkė, jį informuoja apie lankytinus kultūrinius renginius. Sako, kad dviejų sūnų tėvas Andrius Kubilius nei vieno iš jų nepraleidžia.

Visa tai galėtų sukurti puikaus lyderio paveikslą, tačiau nedaugelis lietuvių tai pripažintų. Kubilius, fizikas pagal išsilavinimą, yra vienas iš prasčiausiai vertinamų visų Europos vadovų. Dvi atskiros birželio mėnesį atliktos nuomonių apklausos parodė, kad daugiau nei 83 proc. lietuvių mano, jog jis savo darbą atlieka netinkamai. Paskutinėje, rugpjūtį atliktoje apklausoje Kubilius įvertintas 3,1 balo iš 10, žemiausiai iš aukščiausio lygio politikų. Nesvarbu, kad Lietuva išvengė bankroto ir jos ekonomika atsigauna – lietuviai paprasčiausiai nemėgsta savo ministro pirmininko. Jis nejautrus, tvirtina jie.

Problemos esmė – charizma: Kubilius jos neturi. Kalbėdamas akis į akį arba nedidelėse grupelėse, jis – puikus pašnekovas, tačiau kalbėdamas minioms, savo bičiuliškumą nusimeta.  Spaudos konferencijoje paklaustas apie pensijų mažinimą ir apie tai, kad dėl to gal būt mirs daugiau žmonių, ministras pirmininkas atsakė: „Būna, kad miršta“. Toks charakteringas tiesumas gal būt kyla iš konservatoriškosios filosofijos, kad gyvenimas neteisingas, ir kad drąsūs vadovai neturėtų vengti sakyti žmonėms to, ko šie nenori girdėti. Tai taip pat gali atspindėti asmeninę netektį: Kubiliaus tėvas, garsus literatūros kritikas, partrenktas automobilio žuvo Vilniuje prieš šešerius metus, tapdamas dar viena beatodairiškų vairuotojų šalies auka. „Manau, kad viešosios nuomonės raida yra visiškai normalus dalykas. Manęs tai nestebina. Pamatysime – tikiuosi, mums pavyks ją pakeisti“, sako Kubilius, laisvai kalbantis angų ir rusų kalbomis.

Tačiau jo populiarumo kritimas tikriausiai buvo neišvengiamas. Kubilius perėmė valdymą 2008 m. gruodį, kai Lietuvos ekonomika sparčiai smuko – iš dalies dėl pasaulinio nuosmukio ir iš dalies dėl to, ką daugelis laiko aštuoneriais trumparegiško socialdemokratų valdymo metais. (Didžiulė ironija: pirmoji Kubiliaus kaip ministro pirmininko kadencija prasidėjo 1999 m. pabaigoje, kai Lietuva buvo pakirsta Rusijos finansų krizės). Tam, kad išvengtų 3,4 milijonų gyventojų turinčios šalies bankroto, Kubiliaus Vyriausybė susidūrė su nepavydėtina dilema: skolintis iš tarptautinių skolintojų (Latvijos variantas), arba išgyventi karpant biudžetą ir didinant mokesčius (kaip Estija). Bet kuriuo atveju rezultatas buvo neišvengiamas: Kubiliaus reputacija buvo pasmerkta sutriuškinimui.

„Žinojome, kokią kainą turėsime sumokėti už tai, kad atsisakome TVF programos“, sako Kubilius. Tačiau prioritetu pasirinkta išlaikyti šalies nepriklausomos politikos vykdymo reputaciją. Jis priduria, kad pastaruoju metu užplūdę investuotojai rodo, jog tai buvo teisinga strategija. „Prisistatome kaip būsimasis aukštųjų technologijų paslaugų centras ... ir mums gana gerai sekasi“, sako jis.

Ateityje Kubiliaus strateginiai talentai bus nuodugniai išmėginti naujose „branduolinėse lenktynėse“ su Rusija. Prieš uždarydama savo Ignalinos reaktorių gruodžio mėnesį, Lietuva, kuri kažkada buvo labiausiai priklausoma nuo branduolinės energijos (po Prancūzijos), įsipareigojo pastatyti naują jėgainę kartu su Estija, Latvija ir Lenkija. Tačiau Rusija grumiasi, norėdama pastatyti savo naują jėgainę Kaliningrade, tik už 15 km nuo Lietuvos sienos, o Baltarusija (padedant Maskvai) kloja pamatus jėgainei tik už 100 km nuo Vilniaus. Tai per daug energijos regionui, taigi tikslas – pasiekti finišo liniją viliantis, kad kiti pasiduos. Taigi Lietuvai, kuriai iššūkis dar sunkesnis dėl to, kad ji privalo laikytis visų ES procedūrų ir normų, gali pasisekti tik tuo atveju, jei projektui vadovaus toks įžvalgus, investuotojams palankus taktikas kaip Kubilius.

„Mūsų tikslas labai aiškus – nepriklausomybė, alternatyvūs tiekimo šaltiniai ir integracija [į  ES rinką]“, sako Kubilius. „Jei mūsų projektas bus sėkmingai įgyvendintas, nežinau, ar kiti projektai Kaliningrade ir Baltarusijoje bus įvykdomi“.

Žinant užsispyrusį lietuvių atkaklumą, Maskva turėtų atkreipti dėmesį.



spalio
Pi An Tr Ke Pe Še Se
40 30 1 2 3 4 5 6
41 7 8 9 10 11 12 13
42 14 15 16 17 18 19 20
43 21 22 23 24 25 26 27
44 28 29 30 31 1 2 3