2011-02-25 22:16 Paskelbta: 7 m.

Besibaigiant savaitei ir žiemai...

 

Besibaigiant savaitei, sėdau brūkštelti kelių sakinėlių internetiniam dienoraščiui. Šiandien mintys krypsta į besibaigiantį vasario mėnesį, kurį, net metams neįpusėjus, drįstu pavadinti purviniausiu per šiuos, 2011-uosius.

Šį mėnesį, kuris visas buvo paaukotas savivaldybių tarybų rinkimų vajui, girdėjome begales partinių ir nepartinių pasisakymų bei pažadų. Dalis jų buvo racionalūs, pasverti ir tikrai įgyvendinami, tačiau didžioji, kurių keletą privalau paminėti, tai „ufonautų“, gyvenančių tarp mūsų sapalionės – pradedant siekiais perkelti Lietuvos sostinę į Vasiukus, atsiprašau, į Klaipėdą, sumažinti PVM iki 0 ar bent iki 5 procentų, nedelsiant renovuoti daugiabučius, renovavimą visu 100 procentų finansuojant valstybės lėšomis (!), atidarinėti savivaldybei priklausančias vaistines, kuriose vaistai pensininkams butų pardavinėjami už savikainą (!) iki pažadų pasiekti, kad dirbantieji „gautų“ ne mažiau 6400 litų (įdomu, kodėl tik tiek ir kodėl būtent 6400 litų?). Paskaičius tokius svaičiojimus net nebesinori domėtis žmonėmis, žarstančiais šiuos pažadus ir ar jie turi bent kokį supratimą apie valstybę, savivaldą, ekonomiką ir finansus. Ar jie įsivaizduoja, kad tapę „valdžia“, jie ims ir paleis pinigų spausdinimo mašiną, kuri atspausdins litų tiek, kiek reikia jų utopinėms svajonėms įgyvendinti? Ar mus, Lietuvos ir Klaipėdos piliečius laiko paprasčiausiais puskvailiais, kurie imsim ir patikėsim tuo. Na, bet, kaip sakoma, tebus Dievas jiems teisėju.

Kitas, šio, besibaigiančio mėnesio ypatumas – širdį žeidžiančio purvo pilstymas, kuris liejosi kibirais. Ir su vienu tikslų – pažeminti bei sutrypti. Jei ne rinkimų vajus, tai daugelis būtume taip ir nesužinoję, jog „turime“ netradicinių seksualinės orientacijos ar nesveikų bei žalingų polinkių, jog sugebame kažkokiu būdu grobstyti valstybės biudžeto lėšas ar šiaip apvaginėti piliečius ir kažkur statytis rūmus, pirkti automobilius ar aukso luitus. Tačiau mano ir dar kelių mano kolegų atveju, visą vainikavo paskutinė purvo „porcija“, kai viename laikraštyje aš ir jie buvom apkaltinti vienos, Klaipėdoje šiek tiek žinomos, asociacijos vardo ir ženklo vagyste, nors prieš geras tris savaites šios organizacijos paramą pasiūlė atsakingas pareigas šioje įstaigoje užimantis asmuo (!). Tad savęs klausiu, ar žmonės, dar atsako už savo žodžius (pažadus, įsipareigojimus ir t.t.), ar kaip šiuo atveju, ne? Ar galvose taip visa sumišę, kad kairė nežino ką daro dešinė?

Ir trečia, kuo noriu pasidalinti – supratau, jog žmonės dažnai galvoja, kad politikai neturi širdies, o tik labai storą odą. Džiaugiuosi, kad turiu širdį, kuri verkia, girdint melą, šmeižtą. Esu ramus, jog nesu toks, kuo mane kaltino ir šmeižė bei ramus dėl savo pažadų – nežadėjau nieko, ko nebūtų galima įgyvendinti. O odos storio matavimus paliksiu autopsiją atliekantiems :)

Taigi, palikęs besibaigiančio vasario purvą ir žiemą istorijai, žengiu pavasarin, tą patį siūlau padaryt ir jums...

Beje, nepamirškit, kad porytoj būtina nueit balsuot ;)

 



lapkričio
Pi An Tr Ke Pe Še Se
44 30 31 1 2 3 4 5
45 6 7 8 9 10 11 12
46 13 14 15 16 17 18 19
47 20 21 22 23 24 25 26
48 27 28 29 30 1 2 3